– Laikas.
Stipri jėga mane taip švelniai stumia į priekį.
– Spingsulė.
Kopiame gaudydami kvapą ir netrukus atsiveria pasaulis: šaltas oras, naktis. Ant tolimų kopų ritmiškai krenta besisukanti spingsulės šviesa.
– Dabar.
Skaičiuoju minutėmis ir skaičiuoju, žiema-vasara. Galima bandyti spėti pagauti, galima stovėti ištiesus rankas – vis tiek įkris.
– Sapnas.
Viskas vyko greitai ir niekaip negalėjau išvysti veido. Ar esame pažįstami? Galiausiai išdrįsau eiti pro šalį ir atsargiai dirstelti į akis.
Atrodo, sliūkinau taip tyliai, bet tu jau laukei, kol žvilgsniai susitiks.